Apie Autorę

Sveiki,

Malonu, kad apsilankėte mano e-parduotuvėje. Aš esu Rūta, visų čia esančių papuošalų autorė. Miela.co pradžia – 2007 metų rugsėjis. Labai  gerai pamenu tą dieną, kai užsukau į jau nebeegzistuojančią pusbrangių akmenukų parduotuvę “Perlų voratinkliai” ir  viskas, ką ten pamačiau, užbūrė mane arba gal pažadino tai, kas kažkur tyliai ir ilgai miegojo.

Iki 2016 metų pradžios tai buvo mano hobis, kuriam skirdavau  laiko kada tik galėdavau, tarp buities ir begalinių mamos pareigų, o būdavo, kad apleisdavau jį visiems metams, nustūmdama savo akmenėlius gilyn į spintą…, nes “suvalgydavo” mane rimti ofisai ir rimtos pareigos,  ir  tuomet savotiškai  išduodavau save net ištisus metus neprisiliesdama prie to, kas iš tikrųjų priverčia širdį dainuoti. Dabar suprantu, kad klydau ir kad buvau neteisi, ypač savo pačios  atžvilgiu,  vis priimdama visokius darbdavių pasiūlymus su įvairiais mandrais pareigų pavadinimais ir puikiu “socialinių garantijų paketu”. Dariau tai iš baimės, nes bijojau likti su visom savo paskolom ir be pastovių pajamų, dėl visuomenės  ir šeimos narių požiūrio – “Tai kam tada tiek mokeisi? Kam tie diplomai? Kad namuose su karoliukais sėdėtum??”. Tikrai taip. Namuose. Su Karoliukais.  Esu tikra  100% – nebenoriu būti vadove, nebenoriu jokių pavaldinių ir vadovų sau ant galvos. Diplomai ir sertifikatai saugiai sudėti dėžutėje su viltim, kad niekada jų nebereiks  rodyti jokiam darbdaviui. Aišku, neneigsiu, aš dėkinga už tai, kad juos turiu, tai ne tik diplomai, o draugai, sutikti studijuojant, puikūs žmonės – kolegos, su kuriais teko dirbti kartu irgi gal dėl to, kad tuos diplomus turėjau:). Be jų gal irgi nesėdėčiau dabar prie kompiuterio gražų kovo rytą ir nerašyčiau šitų eilučių vis žvilgtelėdama į savo klienčių atsiųstas nuotraukas, kuriose jos pasipuošusios mano kurtais papuošalais. Ir tas džiaugsmas skaitant jų parašytus žodžius, yra neišmatuojamai didesnis ir tikresnis nei apsigynus verslo strategiją, pasiekus metinius KPIs ar tapus rinkos lyderiu, dirbant kad ir pas geidžiamiausią darbdavį. Tikiu, kad  tarp skaitančių šias mano eilutes bus  ir patyrusių tą patį.

Dar niekada nesijaučiau tokioje harmonijoje su savimi – su tuo, ką mąstau, jaučiu ir darau, nors mano asmeninė situacija su paskolom ir  visuomenės požiūris nepasikeitė. Aš vis dar sulaukiu nebylių komentarų, išsakytų nesuvaldytom veido mimikom ir akių žvilgsniais, savo situacijos atžvilgiu, kai pasakau, kad formaliai mano karjera baigta ir dabar aš esu amatininkė:). Aš pasikeičiau. Ramybė – didi dovana. Ir tuo labai džiaugiuosi ir esu labai dėkinga tai jėgai, kuri viską taip sudėliojo, o aš paklausiusi savo širdies nebesipriešinau…

Harmonijos linkėdama,

Rūta

Atnaujiname..
Krepšelis dar tuščias.